Netyčia aptikau seną “Lietuvos žinių” priedą, o jame – interviu su režisiere Dalia Ibelhauptaite. Patiko man jos žodžiai, ypač šie:

Dalia Ibelhauptautė/Juliaus Kalinsko nuotrauka/15min
- “Kai sutinki vidiniu pasaliu lygų sau antrą žmogų ir kai ji vertina tave tokį, koks esi, nebando keisti. Man tikroji meilė yra tada, kai žmogų myli tiek, kad suteiki jam visišką laisvę būti savimi”.
- “Svarbiausia – nebijoti atsiverti pasauliui, įvardyti sau, ko iš tikrųjų sieki”.
- “Baltą pavydą jaučiu toms poroms, kai partneriai vienas kito “nesuvalgo”, nepaverčia vergais, “nesubuitiškėja” tiek, kad vienas kito nemato ir negerbia. Svarbiausia – šiluma, meilė, supratimas.”
- “Santykiuose svarbus humoras. Mokėjimas bendrauti su šviesa labai naudingas. Dar svarbu nepamiršti tvirtai stovėti ant žemės, tik tada gali augti aukštyn. Jei prarandi tikroviškumo jausmą, tampa sunku.”
- “Svarbu ne kiek medalių gausi, o kad tai, ką darai, taptų žmonių gyvenimo dalimi”.