Inspiring us

Čarlio Čaplino (Charlie Chaplin) kalba, kurią jis pasakė per savo septyniasdešimtmečio šventę.

Kai pamilau save, tada tik supratau: nuobodulys, kančia – pirmi įspėjantys ženklai, kad gyvenu prieš savo esatį. Šiandieną jau žinau, kad esatis vadinas „BŪTI SAVIMI”.

Kai pamilau save, aš supratau, kaip stipriai galima ką nors įžeisti, jeigu primesi jam savuosius lūkesčius, nors laikas tam dar neatėjęs ir tas žmogus nepasiruošęs dar. Ir tas žmogus – aš pats. Šiandien tai vadinu „SAVIGARBA”.

Kai pamilau save, nustojau geist gyvenimo kitokio, kito. Ir pamačiau staiga, kad tas gyvenimas, kuris mane apsupęs laiko, suteikia augt visas galimybes. Šiandieną vadinu aš tai „BRANDA”.

Kai pamilau save, tada tik supratau: esu pačioj man tinkamiausioj vietoj pačiu geriausiu man laiku. Ir viskas vyksta akimirkoj išskirtinai teisingoj. Galiu ramus būt visada. Aš vadinu tai „PASITIKĖJIMAS SAVIM”.

Kai pamilau save, nustojau vogti savo laiką, svajot apie didžiausius užmojus ateityje. Šiandien darau tik tai, kas teikia džiaugsmą, nuo ko jaučiuos laimingas. Tik tai, ką myliu, kas verčia šyptelt mano širdį. Atlieku tiktai tai, ką noriu, asmeniniu ritmu. Šiandieną vadinu tai „PAPRASTUMAS”.

Kai pamilau save, aš išsilaisvinau nuo visko, kas kenkia mano kūnui – nuo maisto, nuo žmonių, daiktų ir situacijų. Nuo visko, kas tempė apačion ir vesdavo šalin nuo savasties. Šiandieną vadinu tai „MEILE SAU PAČIAM”.

Kai pamilau save, nustojau būti visąlaik teisus, kaip tik tada pradėjau klysti vis mažiau. Šiandieną vadinu tai „KUKLUMU”.

Kai pamilau save, nustojau praeitim gyvent ir rūpintis dėl rytdienos. Šiandieną gyvenu dabartimi ir vadinu tai „PASITENKINIMU”.

Kai pamilau save, aš suvokiau, kad protas gali man trukdyti, nuo jo įmanoma susirgt. Ir tik tuomet, kai jį sujungiau su širdim, jis tapo mano sąjungininku. Šiandien šią jungtį vadinu „ŠIRDIES IŠMINTIMI”.
Daugiau mums nebereikia bijoti priešpriešų ir ginčų, problemų, kurios iškyla bendraujant su savim arba kitais. Susiduria net žvaigždės ir tuo metu nauji pasauliai gimsta. Šiandieną aš žinau, kad visa tai -„GYVENIMAS”.

Lengva, paprasta ir žaisminga.

Tai – sveiko gyvenimo būdo gidas, kuriuo vadovaujantis galima išmokti pagrindinių sveikos gyvensinos principų:
- stuburo priežiūros;
- taisyklingo kvėpavimo;
- sveikos mitybos;
- organizmo išvalymo.

Šią knygelę verta turėti kaip parankinę, kol sveikas gyvenimo būdas taps įpročiu, kurį perduosime savo vaikams ir anūkams. Kaip sakė autorius, paveldimos ne ligos, o nesveiki įpročiai.

Kodėl kartais moterys nori pasiekti daugiau, bet nieko nedaro? Iš kur atėjo nuolatinis užuojautos troškimas ir aukos vaidmuo? Kodėl moteris vadinama antraja lytimi?
Knygoje surinkta daugybė vertingos informacijos apie moterį ir jos padėtį visuomenėje pradedant mitais ir baigiant šiandieninėmis realijomis. Kai kurios knygoje aprašomos problemos, laimei, – jau mažiau aktualios, kai kurie pasisakymai šiandien atrodo perdėm kategoriški, tačiau autorė nesiekia teisti ar teisinti – tik paaiškinti. Ir nors knyga rašyta prie daugiau nei trisdešimt metų, ji aktuali iki šiol. Atrodo, gyvename laikais, kai egzistuoja moters laisvė, moters teisė, privilegijos.., tačiau vis dar gajus patriarchalinės šeimos modelis, vyriškumas vis dar siejamas su grubumu ir jėga, o moterų neveiklumas pateisinamas prigimtimi. Šiandien moters fizinės galimybės vis dar tapatinamos su proto galimybėmis, šiandien moteris vis dar mažiau pasitiki savimi nei vyrai, šiandien dar egzistuoja daugybė lyčių netolerancijos problemų. Knygą verta perskaityti ne tik moterims, bet ir vyrams, nes ji gali padėti geriau suprasti vieniems kitus.

Citatos:

- “Literatūra turi prasmę ir tampa tauri tik tuomet, kai si apeliuoja į individus, turinčių kokių nors ketinimų, kai ji jiems padeda išplaukti į platesnius vandenis; ji turi būti integruota į žmogiškosios transcendencijos procesą.”

- “Pasitaiko atvejų, kad kai kurios moterys, parodžiusios kokią nors iniciatyvą, tampa iš tikro veiklios; tuomet jos nesistengia vien stumti savo laiką, bet numato sau tikslus; tapusios nepriklausomomis gamintojomis, jos išsivaduoja iš minėtosios parazitų kategorijos.”

- “Pasiaukojusi kitam, ji nori ir atsigriebti: jai reikia užgrobti tą kitą, kuris turi rankose jos esybę.”

- “Nepriklausoma moteris šiandien yra pasidalijusi tarp profesinių interesų ir savo lytinio pašaukimo rūpesčių; jai sunku rasti pusiausvyrą; jei jinai ją pasiekia, tai tik nuolaidų, aukų, vertimosi per galvą kaina, o tai reikalauja iš jos nuolatinės įtampos. Būtent tai, o ne fiziologiniai duomenys yra pagrindinė dažnai pasireiškiančio moterų nervingumo, neatsparumo priežastis.”

- “Kad moteris galėtų nuveikti didelius darbus, šiandien jai iš esmės trūksta vieno – ji turi užmiršti save; tačiau, kad save užmirštum, iš pradžių reikia būti tvirtai įsitikinusiam, kad jau esi save radęs. Naujokė vyrų pasaulyje, menkai jų tepalaikoma, moteris dar per daug užimta savęs ieškojimu.”

- “Kad žiūrėtum į pasaulį kaip į savą, kad laikytum save kaltu už jo klaidas ir didžiuotumeis jo pažanga, turi priklausyti privilegijuotųjų kastai; tiktai tie, kurie jį valdo, yra įpareigoti ateisinti pasaulį jį keisdami, mąstydami, atskleisdami; vien tik jie gali atpažinti save jame ir mėginti įspausti jame savo pėdsakus.”

Sagos – jau savaime meno kūrinys. Paprastai naudojame jas drabužiams, tačiau kodėl nepanaudojus dekorui?
Šios kūrybiškos Pinterest idėjos apžavėjo mane!

Nors priminimus vis dažniau užrašome mobiliuosiuose telefonuose – kamštinės skelbimų/ priminimų/ užrašų lentos vis dar populiarios. Namuose tai dažnai atstoja šaldytuvas. O jei prie šaldytuvo niekas nelimpa – puikiai tiks tokia stilinga lenta. Pamaniau tokiu būdu galima net veidrodį įsirėminti – kas išeina iš namų į jį nepasižiūrėjęs -tikrai svarbi ar tiesiog miela žinutė pro akis nepraslys ;)

Kaip dažnai norisi tobulų santykių, taip dažnai jie atrodo tobulintini. Sako, saviįtaiga daro stebuklus. Tai kodėl neįsiteigus harmonijos tarpusavio santykiuose? Manau, toks priminimas miegamajame nė vienam ne prošal ;)
. Šaltinis – čia.

Atšilus, o tiksliau – įkaitus, orui norisi kuo ilgiau būti lauke. O jei mieste vietoj įprastų suolelių štai tokie būtų :) Juo aptikau čia.

Žaisti, juoktis, svajoti – žodžiai, apibūdinantys džiuginančią vaikystę. Kad jie visuomet būtų tarsi kelrodis – laikykime juos prieš akis. Vieną puikų sprendimą, kaip tai padaryti, radau čia.

Turiu draugių, kurios paauglystėje dievino tam tikras muzikos grupes, dainininkus.. Todėl medžiodavo bet kokia su jais susijusi atributiką. Itin populiarūs buvo įvairūs apvalūs metaliniai ženkliukai – spalvingi, dailūs, nebrangūs ir, svarbiausia, demonstruojantys asmeninius favoritus. Nenustebčiau ir šiandien pas kurią nors draugę giliai stalčiuje radusi tokių grožybių. Gaila išmesti – smagu prisiminti, tik kur juos dėti? Štai ir atskymas! Aptikau jį čia. Kai pamačiau, pamaniau – kodėl gi aš tokių ženkliukų nerinkau? :)