Tokiomis lietingomis dienomis…
tik laiškus ranka ir rašyti, ir siųsti, ir džiuginti :)

Kaip tokius gražuolius pasigaminti patiems galima rasti čia.
tik laiškus ranka ir rašyti, ir siųsti, ir džiuginti :)

Kaip tokius gražuolius pasigaminti patiems galima rasti čia.
Kaip pasidaryti tokį įkvepiantį grožį, galima rasti čia.
Skaitau žymių žmonių biografijas, nes man įdomu sužinoti jų sėkmės formules. Charlotte Chandler knygoje “Aš, Felini” pasakojama garsaus režisieriaus Federico Fellini gyvenimo istorija. Keletas perliukų iš jos:

- Nėra nieko brangesnio gyvenime, kaip paskatinimas, gaunamas labai anksti, ypač tada, kai jis siejamas su kuo nors tikru.
- Viskas prasideda nuo tikėjimo, kad kai ką įmanoma nuveikti.
- Visuomet susitelkdavau vien tik į tai, ką labiausiai mėgstu daryti.
- Mūsų svajonės yra tikrasis mūsų gyvenimas.
- Svarbiausia išlikti atviram gyvenimui, tada atsiranda neribotų galimybių.
- Tikriausiai laimingas gali tapti, jei stengiesi gyventi spontaniškai, – nes paprastai savo jėgas tenka dalyti keletui sričių, – besąlygiškai sutari pats su savimi ir esi visiškai atviras. Jeigu kas pamėgintų be jokio išankstinio nusistatymo patyrinėti, kodėl vienam šypsosi laimė, o kitam ne, turbūt pasakyčiau, kad laimingas nepernelyg pasikliauja savo protu. Jis nebijo pasitikėti intuicija ir leidžiasi jos vadovaujamas. Manau, kad tai yra tam tikras religinis tikėjimas gyvenimu.
- Visada sunkiausia gyvenime pradėti. Kad ir ką gyvenime nori veikti, pirmiausia turi to imtis.
- Teigiamas mąstymas man yra svarbiausias iš visų mąstymo būdų apskritai. Žmogus visada darė pažangą tik tada, kai jam nepristigdavo drąsos žengti žingsnio į nežinomybę.
- Kai baiminamės padaryti klaidų, stabdome patys save, todėl nebijokime. Reikia nesiliauti judėjus pirmyn. Negalima vis laukti idealaus momento, idealių aplinkybių.
- Gyvenime visada padarome klaidų, bet geriau daryti veiklos klaidas, o ne neveikimo.
- Tik gana vėlai supratau, kaip daug man padėjo motina. Tuo, ką darė, – nors ir nedaug, nes nelabai žinojo, ką turėtų daryti. Tačiau ji nekliudė man būti savimi.
Su lėlėmis galima žaisti, galima tiesiog jomis galima grožėtis arba dar galima jas dovanoti. O galima jas ir pasigaminti patiems! Štai kad ir tokią gražuolę :)
Radau juos čia.
Kai už lango pavasaris, norisi mesti šalin sunkius žieminius drabužius, čiupti lengvą puspaltį ir lėkti įkvėtaipti šilumos! Ei ei ei – sustabdau pati save – neapsigauk ir nesušalk! Tai bent šalį ar skarą kokią įdomesnę užsirišiu – taip prisiderinsiu prie pavasario! :) O štai ir kelios kaklo aprėdų idėjos:
Aptikau juos čia.
Vos tik pamačiau – iškart susižavėjau. Kai geriau įsižiūrėjau – susižavėjau dvigubai! Tėveliai labai dažnai įspaudžia savo kūdikio pirštukų, delniuko ar pėdutės antspaudus atminimui. Štai toks šios idėjos perteikimo būdas man pasirodė itin žavingas.
Šaltinis – čia.
Kas sakė, kad pietų dežutė turi būti plastikinė ar pietų maišelis – popierinis? Štai kokį jaukų krepšelį galima visai nesudėtingai pasigaminti patiems. Galima net vardą išsiuvinėti ar kokią įmantrią sagą prisiūti… tereikia pasitelkti fantaziją. Juk iš tokio dailaus maišelio net paprastas obuolys turėtų būti skanesnis :)
Kaip tokią pasigaminti galima rasti čia.